Velykinis vyskupo sveikinimas parapijoms

„Vertas Avinėlis, kuris buvo nužudytas, imti galybę ir lobį, ir išmintį, ir stiprybę, ir pagarbą, iršlovę, ir gyrių!“ (Apr 5,12)

Mielieji Kristuje,
Drauge      su   triumfuojančia      Bažnyčia     mes     garbiname      savo   Viešpatį,     kuris   buvo
nužudytas,   bet   štai   –   yra   gyvas   per   amžius!   Mirtis   nugalėta   ir   visa,   kas   yra   danguje   ir   žemėje, pavesta Jam, atiduota Jo valdžiai.

Dar   būdami   šioje   žemėje,   keliaudami   šio   pasaulio   keliais,   neretai   pamirštame   savo
tikrąjį Valdovą ir Ganytoją, atidavusį savo gyvastį už mus, bet nugalėjusį mirtį. Net Jo Bažnyčia, Jo
kaimenė neretai prisiima arba teikia gyrių, šlovę, pagarbą praeinantiems vaizdiniams, žmonėms ir
daiktams.   Tokiu būdu   mes   paskęstame   begalėje   problemų ir   vargų,   pasineriame į savo baimes   ir netikrumą, ir drauge su Dievą atmetusiu pasauliu dejuojame, kai mūsų jėgos ir protas negali pakeisti ir atnaujinti gyvenimo. Tuomet abejonė ir liūdesys net krikščioniui tampa ištikimais palydovais.

Velykos      mus   išjudina    ir  ragina   pabusti,   bei   pažiūrėti  į  Avinėlį,    romiai    priėmusį
atnašavimą, bet su didele galia prisikėlusį. Būtent Prisikėlimo šventė grąžina mus prie tikėjimo ir
gyvenimo   esmės   –   Kristaus,   bei   primena   mums,   kad   Jis   –   yra   gyvenimas.   Juk   mums  Jis   suteikė tokią malonę ir galią, kad galime vadintis Jo vaikais ir Jame turėti tvirtą pagrindą. Juk visa, ką Jėzus Kristus padarė – tai dėl mūsų, kad turėtume gyvenimą, „apsčiai jo turėtume“.
Sveikinu     visus,   garbinančius      Avinėlį  ir   Jam    priklausančius,     ir  linkiu   prisikėlimo
džiaugsmu gyventi visuomet, nes gyvenimas ir prisikėlimas yra mūsų ir yra amžini.

Brolis Kristuje,
Mindaugas Sabutis
Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas