Kėdainių, Panevėžio, Raseinių, Jonavos evangelikų liuteronų parapijos

“… jei kviečio grūdas kritęs į žemę nemirs, jis liks vienas, o jei mirs, jis duos gausių vaisių“ Jn 12,24

yyy

Elementaru kaip dukart du. Suprantama kiekvienam. Kokia nauda iš rūpestingai saugomo grūdo? Tai kas, kad gražus pažiūrėti? Nors grožio jame, tiesą sakant, ne per daugiausia, nebent poetui ar mažam vaikui, kuris tą grūdelį mato pirmą kartą. Tai kas, kad jame “užprogramuota“ gyvybė? Jei jis nekris į dirvą, iš jo nebus jokios naudos. Nebent būtų sumaltas, bet ir malimas reiškia mirtį.

Yra tekę girdėti vieno kito vaiko klausimą: “O ar negalėjo Jėzus gyventi ir gyventi? Ar būtinai turėjo mirti? Juk būtų tiek gero padaręs, daugybę žmonių išgydęs, o gal vėliau visi būtų Jį įtikėję?“

Jėzaus žodžiai apie grūdą ir jo mirtį – atsakymas visiems, ne tik vaikams, svarstantiems, ,,kas būtų buvę, jei …“ Jeigu Jėzus, tarkime, būtų ėmęs ir nužengęs nuo kryžiaus, kai buvo gundomas: “Jei esi Dievo Sūnus, nuženk nuo kryžiaus!“ (Mt 27, 40).

Atpirkimas kitaip neįmanomas. Meilė be aukos neįmanoma. Kito kelio pasauliui išglbėti nėra.

Žinoma, šie žodžiai apie kviečio grūdą pirmiausia tinka pačiam Jėzui. Ne tik todėl, kad be kryžiaus, be aukos ir mirties nebūtų buvę Prisikėlimo. Tačiau dar ir todėl, kad Jis yra tas grūdas, teikiantis gyvybę. Ir man, ir tau, ir visam pasauliui. Nors ir apie mus, kaip apie Lozorių, būtų galima tarti liūdną ištarmę: “Viešpatie, jau dvokia. Jau keturios dienos, kaip jis miręs“ (Jn 11, 39). Tai Lozoriaus sesers Martos, “realistės“, žodžiai. Tačiau ką jai į tai atsakė Jėzus? “Argi nesakiau: jei tikėsi, pamatysi Dievo šlovę?!“ (Jn 11, 40)

O vis dėlto manau, kad šie Jėzaus žodžiai apie kviečio grūdą, nors jie pirmiausia yra apie Jį patį, yra ir apie mus

“Kas myli savo gyvybę, ją pražudys, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui“, – toliau kalbėjo Jėzus (Jn 12, 25). Juk ir žmogaus gyvenimas vertas tiek, kiek jis gyvena dėl kitų. Ne todėl, kad gyvenimas dėl kitų būtų “kaina“ už dangų. Jokiu būdu. Kaina jau sumokėta. Todėl, kad toks yra kiekvieno – ne tik krikščionio – žmogaus pašaukimas.

Iš žemėn kritusio grūdo, kad labai nepalankiomis sąlygomis, aukštyn stiebiasi daigas. Šiandien teko matyti vaizdus, fotografuotus Černobylyje. Vienoje nuotraukoje – tuščias, iškart po avarijos atominėje elektrinėje apleistas kambarys. Jo kampe auga berželis. Kažkada jis tebuvo maža dulkelė. Atrodo, kur jau kur, bet ten jis tikrai neturėjo išaugti…

Ne šiaip sau senovės kinų išminčius Lao Dzė (Laodzi) yra sakęs, kad pasaulyje už viską stipriausias – gležnas daigas.

28 kovo, 2009 - Posted by | Biblija, mintys | , , , , , , , , , , , , ,

Kol kas komentarų nėra.

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: