Kėdainių, Panevėžio, Raseinių, Jonavos evangelikų liuteronų parapijos

Gailestingumo matas

Skaitydamas Bibliją arba jos komentarus (žinoma, ir klausydamas, tik tai būna itin retai), dažnai noriu rasti/išgirsti kokią naują mintį, įžvalgą, o jei taip nutinka, jaučiu, kaip atsigauna “dūšia“.  Dažnai taip nutinka, nes Biblija kone kiekvieną kartą prabyla naujai.

Tačiau yra ir tokių Biblijos vietų, iš kurių metų metais neišpeši nieko nauja ar neįprasta, ko būtum negirdėjęs anksčiau.

Kad ir šie evangelisto Luko užrašyti Jėzaus žodžiai: “Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas. Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite ir jums bus atleista“ (Lk 6, 36-37).

Kad ir kaip stengtumeis išgirsti “ką nors tokio“ – nieko nepeši.

Kad ir kaip sunku būtų laikytis šio įsakymo, nors ir atrodytų neįmanoma, niekas nuo jo neatleis.

Belieka tarti: “amen“ – taip, tebūna.

Todėl, kad tai –  dangaus karalystės, kurios atėjimą skelbė Jėzus (“Dangaus karalystė jau yra tarp jūsų…“, “Atėjo metas, ir prisiartino Dievo karalystė…“), konstitucija. Kaip ir kiti Jėzaus įsakymai, vadinami “Kalno pamokslu“ (“…ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite…“ etc.)

Žinoma, gali jų nesilaikyti. Gali vadovautis kitais dėsniais, kitomis taisyklėmis, bet tuomet dangaus karalystę regėsi kaip savo ausis.

Žinau, tai, ką dabar “išmąsčiau“, atrodo elementaru, o gal ir banalu. Kaip ir visos kitos gyvenimo tiesos, kurios toli gražu nėra nei nepaprastos, nei ypatingos. Juk tiesai, kad ji būtų tiesa, nereikalingos jokios “dekoracijos“. Tiesos netgi nereikia “išmąstyti“, jos reikia laikytis.

1 liepos, 2009 Posted by | Biblija, mintys | , , , , , , , , , | Parašykite komentarą