Kėdainių, Panevėžio, Raseinių, Jonavos evangelikų liuteronų parapijos

Ženklas

P1090022

,,Per Velykų šventes Jėzui būnant Jeruzalėje, daugelis įtikėjo jo vardą, matydami jo daromus ženklus. Bet Jėzus, gerai visus pažindamas, jais nepasitikėjo“ (Jn 2, 23-24).

Jau pirmuose Evangelijos pagal Joną puslapiuose kalbama apie žmonių tikėjimą Jėzumi (įtikėti kieno nors ,,vardą“ – hebraizmas, reiškiantis tą patį, kaip ir įtikėti asmenį, mat ,,vardas“ šiuo atveju tolygu pačiam asmeniui).

Argi ne nuostabu? Jei kiti evangelistai nuo pat pradžių pasakoja ne tik apie Jėzaus stebuklus, bet ir apie sunkumus, su kuriais Mokytojas iš Nazareto susidurdavo, ir apie žmonių netikėjimą, tai Jonas, atrodo, iškart akcentuoja žmonių tikėjimą… Gal ir būtų nuostabu, jei nebūtų keista.

Keistas ne tik toks greitas žmonių įtikėjimas, keista ir paties Jėzaus reakcija: ..Jėzus, gerai visus pažindamas, jais nepasitikėjo“. Atrodo, reikėjo tik džiaugtis: vienas kitas stebuklas ir daugelis (būtent ,,daugelis“, o ne vienas kitas) jau tiki. D

eja, tikėjimas pagrįstas stebuklais nėra tikras. Tai ,,priverstinis“ tikėjimas. Kol vyksta stebuklai, tikėti nėra sunku. Tačiau kaip bus tuomet, kai stebuklai liausis? O ką, jei kas nors ims ir mokslo vardu juos paneigs? Jei stebuklai tėra tik atsitiktinumai, laimingi sutapimai etc? Jei tai, kas įvyko, įvyko ne Dievo galia, ne dėl antgamtinių, o dėl paprasčiausių, natūralių priežasčių? O ką, jei kada nors, kai stebuklo labiausiai, žūtbūt reikės, jis neįvyks?

Evangelijoje pagal Joną stebuklas ne šiaip sau vadinamas ženklu. Kas yra ženklas? Nuoroda. Tai, kas kažkur nukreipia. Tai, kas kažką (iš)reiškia. Tokie ženklai nukreipiantys, (iš)reiškiantys yra ir Jėzaus stebuklai. Juos būtina skaityti, suprasti jų prasmę. Neatsitiktinai ir kiti evangelistai, aprašydami Jėzaus padarytus stebuklus, ne tik užsimena apie mokinių ir kitų žmonių nuostabą, bet ir pastebi, jog šie, išvydę tai, kas atsitiko, klausinėjo: ,,Ką tai reiškia“?

Būtent šis klausimas leidžia įžvelgti ženklą-stebuklą ir įvykiuose, kurie lyg ir nėra iš antgamtinės, tai yra, stebuklų ir paslapčių, srities. Kad ir Jėzaus kryžiuje, kuris vieniems, kaip rašo Paulius, atrodo papiktinimas, kitiems kvailystė, dar kitiems silpnumo ar visiško bejėgiškumo požymis (1Kor 1, 23).

Reklama

rugsėjo 27, 2009 Posted by | Biblija, mintys | , , , , , , , , , , , , , | Parašykite komentarą

“O jūs kuo mane laikote?“, Mk 8,29

Jėzus su mokiniais keliavo į Pilypo Cezarėjos kaimus. Kelyje klausė mokinius: “Pasakykite, kuo mane žmonės laiko?“ Jie atsakė: “Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, treti dar kuriuo iš pranašų.“ Tada jis paklausė: “O jūs kuo mane laikote?“ Petras jam atsakė: “Tu esi Mesijas.““ (Mk 8, 27-29)

Berods žymus anglikonų teologas Viljamas Barklis yra pasakęs: ,,Gali perskaityti visą teologinę literatūrą apie Jėzų, išlaikyti visus teologijos egzaminus, bet paties Jėzaus nepažinti“.

Šiandien, kaip ir anuomet, Jėzaus laikais, apie jį galime išgirsti daug įvairiausių nuomonių. O daugelis dar neblogai pamename, ką apie Jėzų sako katekizmas, kurio tiesų mokėmės, ruošdamiesi Konfirmacijai ar Pirmajai Komunijai. Dar geriau pamename, ką apie Jėzų vakar ar prieš savaitę pamokslo metu kalbėjo kunigas.

Tačiau tai dar ne viskas. Svetimu tikėjimu ilgai negyvensi.

Anksčiau ar vėliau į klausimą, kas yra yra Jėzus, teks atsakyti pačiam. Ne atmintinai, ne citatomis iš teologijos vadovėlių, maldaknygių, katekizmų ar netgi iš pačios Biblijos, o iš širdies. Ir tikriausiai ne sekmadienį, ne pamaldų metu, ne ,,tikėjimo namiškiams“, o kasdienybėje, galbūt tam visiškai nenusiteikus, galbūt ir tam ,,netinkamoje“ aplinkoje (plg. Pilypo Cezarėja – ne tik toli nuo Jeruzalės, bet ir už Galilėjos ribų, ten, kur tetrarchas Pilypas buvo pastatęs balto marmuro šventyklą Romos imperatoriaus Cezario, pretendavusio į dievystę, garbei).

Lengva išpažinti tikėjimą bažnyčioje, kai žinai, kad niekas iš tavęs nepasišaipys, niekam ,,neužkliūsi“, o ir tikėjimo išpažinimo ,,formulė“ jau senokai įkalta į galvą. Tačiau toks išpažinimas tėra tik pradžia, pirmasis žingsnis. Po pamaldų išeisi iš bažnyčios, grįši namo, eisi į darbovietę, į mokyklą etc.

Ar žengsi antrą tikėjimo žingsnį? O trečią? Ketvirtą? Ar išdrįsi tęsti tikėjimo kelionę per šių dienų ,,Pilypo Cezarėją“, ar liksi pakelėje?

rugsėjo 13, 2009 Posted by | Biblija, mintys | , , , , , , , , , , , , , , | Parašykite komentarą