Kėdainių, Panevėžio, Raseinių, Jonavos evangelikų liuteronų parapijos

“Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis“, Lk 12,34

,,Jėzus pasakė jiems palyginimą: “Vieno turtingo žmogaus laukai davė gausų derlių. Jis pradėjo sau vienas mąstyti: “Ką man čia dabar padarius? Neturiu kur sukrauti derliaus.“ Galop jis tarė: “Štai ką padarysiu: nugriausiu savo klojimus, statysiuos didesnius ir į juos sugabensiu visus javus ir visas gėrybes. Tada tarsiu savo sielai: mano siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksmai pokyliauk!“ O Dievas jam tarė: “Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės. Kam gi atiteks, ką susikrovei?“ Taip būna tam, kas krauna turtus, bet nesirūpina tapti turtingas pas Dievą.“ (Lk 12, 16-21)

Jėzaus laikais, kaip ir anksčiau, turtas buvo laikomas Dievo palaima. Tuo nesunku įsitikinti, pavyzdžiui, paskaičius psalmių knygą. Turtas ir palikuonys Dievo palankumo ženklas. Nors, tiesą sakant, teigti, kad taip buvo tik Jėzaus laikais ir anksčiau, nebūtų visiškai teisinga. Panašia nuostata neretai vadovaujamasi ir mūsų dienomis. Tik turtai šiandien dažniau siejami ne tiek su Dievo palaima, kiek su sėkme. Šiaip ar taip, bet turtingas žmogus laikomas vertingesniu ir įtakingesniu negu neturtingas.

Trumpai tariant, turtas šiais laikais ne mažiau svarbus negu anuomet. O tikriausiai – gerokai svarbesnis. Skaitydamas šį Evangelijos pagal Luką fragmentą, atsitiktinai prisiminiau, kad rusų kalboje žodžiai ,,Dievas“ ir ,,turtas“ kaip, beje, ir ,,turtuolis“ turi tą pačią šaknį. Įdomu. Yra apie ką pamąstyti ne tik lingvistams.

Taigi turtuolio laukai davė gausų derlių. Vadinasi, Dievas jį laimina. Negerai, jei toks geras derlius pražus. Nors šis žmogus ir turtuolis, bet savo turtais nesišvaisto, jam brangus kiekvienas grūdas, Iš tiesų, būdamas švaistūnu turtuoliu kažin ar tapsi. Ir atvirkščiai būdamas turtingas ir tuo pačiu švaistūnas, greitai gali likti ne tik tuščiom kišenėm, bet ir išvis be kišenių.

Deja, Jėzaus pasakojimo turtuolis kai ką pamiršo. Galbūt kada nors ir žinojo, bet gausus derlius susuko jam protą.

Pirma, Ne turtai gyvenime svarbiausia. Taip, mums reikia ir pastogės, ir drabužių, ir maisto. Tačiau gyvenimas yra daugiau negu tai. Turto godulys žmogų, Dievo kūrinijos šeimininką (plg. Pr 1, 28 ir Ps 8, 6-9), paverčia vergu. Tada jau nebe turtas kilnojamas ar nekilnojamas tarnauja žmogui, o žmogus tarnauja savo daiktams.

Antra, turtuolis pamiršo, nuo ko priklauso ir jo gyvenimas, ir mirtis. Žinoma, ne nuo javų, turimos žemės ir namų. Visa tai kartu su mumis pačiais Dievo rankoje. Veltui savo viltis sudėtume į ką nors kita, į tai, kas laikina. Anksčiau ar vėliau jos žlugtų, nes tai, kas laikina, neatlaikytų amžinybės.

Trečia, turtuolis pamiršo, kad pasaulis nėra negyvenama sala ir jis ne vienas jame. Deja, turtas jį įkalino savo egoizmo belangėje.

Girdėjau kažką sakant, kad turtas išlaisvina. Jėzaus papasakota istorija (ne tik ši, bet ir kitos, Lk 16, 19-31 arba Lk 18, 18-23) tvirtina priešingai. Turtas gali ne tik išlaisvinti, bet ir pavergti, ir atskirti tiek nuo kitų žmonių, tiek nuo Dievo. Žinoma, tuo pačiu ir nuo Dievo karalystės. Ne šiaip sau Jėzus yra sakęs: ,,Lengviau turtuoliui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui įeiti į Dievo karalystę!“ (Lk, 18, 25).

4 spalio, 2009 - Posted by | Biblija, mintys | , , , , , , , , , , , ,

Kol kas komentarų nėra.

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: