Kėdainių, Panevėžio, Raseinių, Jonavos evangelikų liuteronų parapijos

“Viešpatie, mūsų Dieve, koks nuostabus Tavo vardas visoje žemėje!“ (Ps 8)

http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Ps_8

(mūsų galaktikos centras. foto iš http://www.nasa.gov)

Žmogus, sudėjęs šią psalmę, žvelgdamas į jį supantį pasaulį, dangų, žvaigždes, gyvūnus, vaikus, už viso to, ką regėjo, matė Dievą.

Paradoksas. Žvelgdamas į tai, kas jį supo, regėjo, viena vertus, daug mažiau negu šia ndien regime mes. Psalmistas regėjo, geriausiu atveju, vieną kitą kaimyninę šalį. Mes šiandien galim regėti visą pasaulį. Žvelgdamas į dangų, matė žemę nuo horizonto iki horizonto gaubiantį dangaus skliautą. Mes matom nepalyginimai daugiau – ne tik blyksinčius taškelius virš galvos, bet ir planetas, tolimas galaktikas etc. Psalmistas regėjo įvairius gyvūnus, žuvis, paukščius, mes gi matom daug daugiau – mikrobus, atomus ir elektronus, lėktuvus, kosminius laivus, juodąsias skyles…  Kita vertus, už viso to, ką pajėgė aprėpti jo žvilgsnis, anas žmogus įžiūrėjo Dievą. Ne tik įžiūrėjo, atpažino, bet ir šlovino. Šiandien dažnas žmogus, matantis lyg ir daugiau už anuos savo protėvius, už to “daugiau“ nemato nieko.

Ir dar vienas paradoksas. Psalmistas kartu su savo amžininkais, regėdami tai, kas juos supa čia, žemėje, ir ten, aukštai, giedojo apie Dievą, kuris taip nuostabiai viską sukūrė, nors to “visko“ matė mažiau už mus. Mes gi matom daug daugiau, bet dažniausiai giedam apie save, šlovinam save…

Reklama

sausio 2, 2010 Posted by | Biblija, mintys | , , , , , , , | Parašykite komentarą