Kėdainių, Panevėžio, Raseinių, Jonavos evangelikų liuteronų parapijos

“Duokite jėgų pailsusioms rankoms, paremkite drebančius kelius…“. Trečiasis Advento sekmadienis

“Pradžiugs dykuma ir tyrlaukiai, krykštaus pražysdama dykvietė. Kaip lelija ji žydėte sužydės ir džūgaute džiūgaus laiminga. … Jie matys Viešpaties šlovę, mūsų Dievo didingumą. Duokite jėgų pailsusioms rankoms, paremkite drebančius kelius…“

(Iz 35, 1-3)

Žmogaus gyvenimas gali būti dykuma, tokia pat išdeginta ir bevaise lyg Sacharos ar Karakumų. Ir lygiai taip pat žmogaus gyvenimo dykuma gali tapti derlinga, žydinčia žeme.  Jau ne kartą esu tapęs tokių stebuklų liudytojų, ne mažesnis stebuklas yra įvykęs ir mano paties gyvenime, savo kailiu esu patyręs, kad Dievui nėra negalimų dalykų, kad stebuklai vyko ne tik Jėzaus dienomis, bet vyksta ir šiandien.

Tiesa, vienas “bet“. Taip, Dievas gali daryti stebuklus ir be tarpininkų. Tokių stebuklų yra ne tik aprašyta Šventajame rašte, bet jų įvyksta ir mūsų šventuosiuose raštuose – gyvenimuose. Tačiau, tiek Biblijoje, tiek ir žmogaus gyvenime, Dievas stebuklus daug dažniau daro būtent per kitus žmones, kuriuos siunčia lyg angelus sargus, kad per juos apreikštų savo gerumą, gailestingumą, rūpestį ir globą.

Todėl ir pranašas Izaijas, kalbėdamas apie tai, kad ateis metas, ir dykumos pražys tartum lelijos, kad žmonės pamatys Dievo didingumą ir šlovę, netrukus paragina: “Duokite jėgų pailsusioms rankoms, paremkite drebančius kelius“. Kitaip tariant, nesėdėkite, sudėję rankas, nesvajokite, laukdami, kada Dievas tai įvykdys, o patys prisidėkite prie to, kad žmonėms būtų geriau, padėkite, padrąsinkite. Aplink daug pailsusių nuo įvairių negandų ir vargų, daug drebančių, sunerimusių ir išsigandusių žmonių, ne mažiau ir dykumomis virtusių gyvenimų.

Aišku, galima jiems priminti, kad Viešpats maloningas ir gailestingas, kad atėjus metui nušluostys ašaras, paguos liūdinčius, atlygins už žemėje patirtas kančias dangaus dovanomis. Tačiau galima ir patiems, nelaukiant kada ims lyti dangiška mana, pasidalyti duonos rieke, galima, nelaukiant, kada iš dangaus ims leistis angelai, patiems paremti, anot pranašo, drebančius kelius, ištiesti pagalbos ranką. Juolab, kad kartais reikia visai nedaug, ir įvyksta stebuklas, dykuma ima ir pražysta, sustingusi į ledą širdis atgyja… Kodėl šiandien tuo mažu stebukladariu, Dievo angelu, negalėtum būti tu?

13 gruodžio, 2010 - Posted by | Biblija, mintys

Kol kas komentarų nėra.

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: