Velykinis vyskupo sveikinimas parapijoms

„Vertas Avinėlis, kuris buvo nužudytas, imti galybę ir lobį, ir išmintį, ir stiprybę, ir pagarbą, iršlovę, ir gyrių!“ (Apr 5,12)

Mielieji Kristuje,
Drauge      su   triumfuojančia      Bažnyčia     mes     garbiname      savo   Viešpatį,     kuris   buvo
nužudytas,   bet   štai   –   yra   gyvas   per   amžius!   Mirtis   nugalėta   ir   visa,   kas   yra   danguje   ir   žemėje, pavesta Jam, atiduota Jo valdžiai.

Dar   būdami   šioje   žemėje,   keliaudami   šio   pasaulio   keliais,   neretai   pamirštame   savo
tikrąjį Valdovą ir Ganytoją, atidavusį savo gyvastį už mus, bet nugalėjusį mirtį. Net Jo Bažnyčia, Jo
kaimenė neretai prisiima arba teikia gyrių, šlovę, pagarbą praeinantiems vaizdiniams, žmonėms ir
daiktams.   Tokiu būdu   mes   paskęstame   begalėje   problemų ir   vargų,   pasineriame į savo baimes   ir netikrumą, ir drauge su Dievą atmetusiu pasauliu dejuojame, kai mūsų jėgos ir protas negali pakeisti ir atnaujinti gyvenimo. Tuomet abejonė ir liūdesys net krikščioniui tampa ištikimais palydovais.

Velykos      mus   išjudina    ir  ragina   pabusti,   bei   pažiūrėti  į  Avinėlį,    romiai    priėmusį
atnašavimą, bet su didele galia prisikėlusį. Būtent Prisikėlimo šventė grąžina mus prie tikėjimo ir
gyvenimo   esmės   –   Kristaus,   bei   primena   mums,   kad   Jis   –   yra   gyvenimas.   Juk   mums  Jis   suteikė tokią malonę ir galią, kad galime vadintis Jo vaikais ir Jame turėti tvirtą pagrindą. Juk visa, ką Jėzus Kristus padarė – tai dėl mūsų, kad turėtume gyvenimą, „apsčiai jo turėtume“.
Sveikinu     visus,   garbinančius      Avinėlį  ir   Jam    priklausančius,     ir  linkiu   prisikėlimo
džiaugsmu gyventi visuomet, nes gyvenimas ir prisikėlimas yra mūsų ir yra amžini.

Brolis Kristuje,
Mindaugas Sabutis
Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas

Likimo ironijos sekmadienis

Žinau, šis sekmadienis vadinamas Palmių arba Verbų sekmadieniu, pirmasis pavadinimas – liuteroniškas, gi antrasis – lietuviškas, bet žinant tai, ką iš tiesų reiškė Jėzaus įžengimas į Jeruzalę (dar vienas, oficialus, šio sekmadienio pavadinimas) ir kas sėkė po jo, drįstu jį vadinti Likimo ironijos sekmadieniu. O gal teisingiau – Dievo ironijos.

Likimo ironija – ne tik tai, kad artėjant Paschos šventei Jėzus Jeruzalės prieigose buvo sutiktas kaip gelbėtojas, išvaduotojas, karalius, o jau po kelių dienų nukryžiuotas kaip vergas, nusikaltėlis, bet ir tai (dar labiau), kad Jėzaus mokiniai, patys dalyvavę triumfo eisenoje, išsibėgios, kai Jėzus bus teisiamas ir nužudomas. Žiauri tokia ironija…

Bet ar ne žiauri likimo ironija yra tai, kad šiandien (o ir visais laikais) Jėzaus mokiniais save laikantys žmonės mieliau “sudabartina“ Jėzaus įžengimą į Jeruzalę, rengdami procesijas, iškilmes, giedodami šlovės giesmes, nei sudabartina Jo gyvenimą? Žinoma, atlikti religines priedermes, kad ir koks sunkus lažas jos kartais atrodytų, yra paprasčiau.

Ar ne žiauri ironija ir tai, kad šiandien pasaulyje daugiau kaip milijardas krikščionių, lūpomis išpažįstančių savo tikėjimą, garsiau ar tyliau kalbančių apie krikščioniškas vertybes, bet pasaulis, net ir tos šalys, kuriose krikščionys sudaro apie 90 procentų gyventojų, ne itin krikščioniškas?

Panevėžio ir Nykøbing Mors evangelikų liuteronų susitikimas

Gavėnios ketvirtąjį sekmadienį Panevėžio evangelikų liuteronų bažnyčioje kartu su mūsų parapija meldėsi ir giedojo svečiai iš Danijos, Nykøbing Mors evangelikų liuteronų parapijos, vadovaujami parapijos pirmininko Poulo Poulseno ir kunigės Mette’ės Moesgard Jørgensen.

Keletą metų vykęs susirašinėjimas pagaliau virto pirmu oficialiu susitikimu, po kurio buvo nuspręsta ir toliau palaikyti užsimezgusius draugiškus santykius. Tikimės, kad abiejų parapijų nariai susitiks dar ne kartą, o galbūt dalyvaus ir bendroje veikloje. Pamaldose giedojo Nykøbing Mors parapijos mišrus jaunimo ir senjorų choras, o mintimis pagal Gavėnios ketvirtojo sekmadienio skaitinius pasidalijo abiejų parapijų kunigai.

Tiesa, pirmasis Nykøbing Mors ir Panevėžio evangelikų liuteronų susitikimas įvyko išvakarėse, šeštadienį, kuomet bažnyčioje apsilankę svečiai išgirdo pasakojimą apie parapijos istoriją, susipažino su jos dabartiniais nariais, o po trumpų vaišių išvyko pasižvalgyti po miestą. Panevėžyje svečiai apžiūrėjo turistų dažniau lankomas vietas, pabuvojo Panevėžio J. Miltinio dramos teatre, taip pat lankėsi senosiose Panevėžio kapinėse, kuriose kadaise buvo laidojami evangelikų liuteronų parapijos nariai. Po ekskursijos sugrįžę atgal į bažnyčią dar kartą pasivaišino parapijiečių gamintais valgiais, surengė repeticiją, nes beveik visi šios grupės, atstovaujančios Nykøbing Mors parapiją, nariai, gieda jos choruose – senjorų arba jaunimo.

Sekmadienį po pamaldų pabendravę, pasivaišinę ir apsikeitę dovanomis, svečiai išvyko į Rygos oro uostą, iš kur lėktuvu išskrido atgal į Daniją. Prieš išvykdami jie prisipažino, kad bažnyčioje buvo šaltoka, tačiau sušildė nuoširdus, neoficialus bendravimas, todėl ateityje norėtų susitikti dar ne vieną kartą.