Kėdainių, Panevėžio, Raseinių, Jonavos evangelikų liuteronų parapijos

Dykumoje

,,Netrukus Dvasia Jėzų paakino nukeliauti į dykumą. Jis praleido dykumoje keturiasdešimt dienų šėtono gundomas, buvo kartu su žvėrimis, ir angelai jam tarnavo.“ (Mk 1, 12-13)

Vos dvi eilutes Morkus skiria pasakojimui apie Jėzų dykumoje. Jis neužsimena nei apie Jėzaus pasninką, nei apie pačias pagundas. Tačiau ir šios dvi eilutės pasako labai daug.

,,Netrukus“ – pastebi Morkus – ,,tuojau pat“. Kyla klausimas: netrukus po ko? Kas buvo prieš tai? Tiek Morkus, tiek ir Matas bei Lukas prieš tai pasakoja apie Jėzaus krikštą Jordano upėje ir balsą iš dangaus, kuris skelbia: ,,Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“ (Mk 1, 11 ). Dievas paliudija, jog tas Jėzus iš Nazareto yra ne šiaip sau Marijos ir Juozapo sūnus, bet pažadėtasis Mesijas, paties Dievo Sūnus. Vos tik nuaidi balsas iš dangaus, Jėzus išeina į dykumą. Užuot ,,pasilepinęs“ dieviškos garbės spinduliais ir pasiklausęs angelų chorų, Jėzus nedelsiant išeina ten, kur tyko pavojai. Evangelistas Morkus akcentuoja, jog Jėzus veikia nedelsdamas.

,,Dvasia“ – toji pati Dievo Dvasia, iš kurios Jėzus prasidėjo ir gimė iš Mergelės Marijos. Toji pati Dievo Dvasia, kurios įkvėpti pranašai skelbė Dievo Žodį. Toji pati Dievo Dvasia, kuri kartu su Tėvu ir Sūnumi buvo dar prieš pasaulio sukūrimą. Tai ta Dvasia, kuri, prasivėrus dangui, lyg balandis nusileido ant Jėzaus (Mk 1, 10), paliudydama jį esant Dievo Siųstuoju. Tikriausiai daugeliui sunku, o gal ir neįmanoma, suprasti, kaip gi Šventoji Dvasia gali vesti Dievo Sūnų į dykumą, kur jam teks susidurti su šėtonu. Sunku suprasti, kaip Dievo Dvasia galėtų ,,organizuoti“ tokią kelionę … Keista? Taip, nes Dievo valia žmogui dažnai būna neįžvelgiama: ,,Mano mintys – ne jūsų mintys, o mano keliai – ne jūsų keliai“, sako Viešpats (Iz 55, 8). Mes dažnai bandome nustatyti ,,eismo taisykles“ Dievo Dvasiai, tačiau visa laimė, kad Šventoji Dvasia jų nesilaiko ir veikia taip, kaip jai reikia, o mes jos už tai nenubausime.

,,Paakino nukeliauti į dykumą“ – Dievo Dvasia paragino, pastūmėjo Jėzų. Ji taip pat nedelsia. Jėzaus misija nepaprastai svarbi. Kai reikia atlikti kažką labai svarbaus, nėra kada atidėlioti. Atkreipkime dėmesį, kiek kartų Morkus vien pirmame Evangelijos skyriuje užsimena apie tai, kad Jėzus keliauja, eina. Čia Jėzus iš Galilėjos Nazareto atkeliauja prie Jordano, čia jis jau dykumoje, čia vėl sugrįžta į Galilėją, bet tik trumpam… Jėzus eina ir eina. Kiekvieną dieną vis arčiau Golgotos kalno. Bet gi tam jis ir atėjo: ,,Žmogaus Sūnus atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mk 10, 45). Kažkas yra pasakęs, jog visas Jėzaus gyvenimas žemėje buvo kelionė. Kelionė nuo Betliejaus tvarto į Golgotos kalną, kur laukė kryžius.

23 vasario, 2012 - Posted by | Uncategorized

Kol kas komentarų nėra.

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: