Kėdainių, Panevėžio, Raseinių, Jonavos evangelikų liuteronų parapijos

“Argi aš savo brolio sargas?“

“Abelis tapo aviganiu, o Kainas žemdirbiu. Laikui bėgant, Kainas auoko Viešpačiui žemės derliaus atnašą, o Abelis savo ruožtu aukojo savo kaimenes rinktines pirmienas. Viešpats maloniai pažvelgė į Abelį ir į jo atnašą, o į Kainą ir į jo atnašą nepažvelgė. Todėl Kainas buvo labai piktas ir prislėgtas.

Viešpats užkalbino Kainą: ‘Dėl ko tau taip pikta? Kodėl esi toks prislėgtas? Jei gera darai, argi nebūsi pripažintas? Bet jei gera nedarai, prie durų iš pasalų tykoja nuodėmė. Ji geidžia tavęs, bet tu gali ją įveikti.’

Kainas apsibarė su savo broliu Abeliu. Kai jie buvo laukuose, Kainas pakilo prieš brolį ir užmušė jį. Tuomet Viešpats paklausė Kainą: ‘Kurgi tavo brolis Abelis?’

‘Nežinau! Argi aš savo brolio sargas?!’ – atsakė jis. Pr 4, 2-9

Kelios mintys, kurios ateina į galvą, skaitant šią istoriją.

Turbūt joks nusikaltėlis nepradeda nuo sunkaus nusikaltimo. Žmogus į nuodėmę klimpsta pamažu. Kainas juk irgi iškart nepuolė žudyti Abelio.

Pradžioje abu broliai aukoja Viešpačiui savo atnašas. Kodėl Dievas “maloniai pažvelgė į Abelį ir į jo atnašą, o į Kainą ir į jo atnašą nepažvelgė“? Gal teisūs tie, kurie sako, kad Dievas neteisingas, vienus proteguodamas, o kitus ignoruodamas, vieniems padėdamas, o kitų nematydamas? Žinoma, Dievo mintys – ne mūsų mintys, ir ne mums suprasti, kodėl Dievas daro vienaip, o ne kitaip.

Tačiau atrodo, kad Abelio ir Kaino atžvilgiu Dievas elgiasi skirtingai dėl to, jog brolių atnašos yra skirtingos. Ne todėl, jog vienas aukoja ėriukus, o kitas – žemės derlių, gal javus, gal vynuoges. Todėl, kad Abelis aukoja “rinktines pirmienas“, o Kainas paprasčiausiai atlieka pareigą. Tai nėra nusikaltimas, bet…

Kainas nepatenkintas, jis “labai piktas ir prislėgtas“. Argi ne ironiška? Užuot susimąstęs, galbūt padarė kažką ne taip, gal jis pats kaltas dėl to, kad Dievas maloniai nepažvelgė į jo atnašą, Kainas pyksta.

Dievas kreipiasi į jį, klausdamas, dėl ko šis pykstąs. Klausia turbūt ne todėl, kad nežinotų atsakymo, o todėl, kad Kainas susimąstytų ir suprastų, kas negerai. Ne tik klausia, bet ir perspėja, nori apsaugoti nuo nuodėmės, sakydamas, kad jo “iš pasalų tykoja nuodėmė“. Tykoja, bet ją galima įveikti.

Deja, Kainas pralaimi nuodėmei. Jis nepaiso Dievo balso. Pradėjęs pykčiu užbaigia žmogžudyste. Jei visada, išgirdę Dievo balsą,kurį vadiname sąžine, paklausytume jo ir padarytume išvadas, blogio pasaulyje būtų mažiau.

Kainui nužudžius savo brolį, Dievas ir vėl kreipiasi į jį: “Kurgi tavo brolis Abelis?“ Gal šis žmogus dabar, nors ir po laiko, atsipeikės? Deja. Kaino atsakymas žiaurus kaip ir jo nusikaltimas. Kainas ne tik meluoja, – “Nežinau“ – bet ir atkerta, kad jam Abelis nerūpi. Kainui jo brolis – buvęs nebuvęs…

A.M.

21 kovo, 2012 Posted by | Biblija, mintys | Parašykite komentarą