Kėdainių, Panevėžio, Raseinių, Jonavos evangelikų liuteronų parapijos

Vyskupo Mindaugo Sabučio velykinis sveikinimas

“Aleliuja! Užviešpatavo mūsų Viešpats Dievas, Visagalis“!“ (Apd 19, 6)

Mielieji Kristuje,

metų skaičiavimas – vienas civilizuoto žmogaus privalumų. Laikas leidžia mums susivokti, kur esame laike, kas buvo iki mūsų ir, galiausiai, kokie ir kas mes esame. Mes prisimename savo gimtadienius ir džiaugiamės, kai artimieji mus sveikina jubiliejų ir kitų svarbių sukaktuvių proga.

Taip pat mes prisimename tuos, kurie išėjo, ir kada juos laidojome. Apskritai daug datų sukasi gyvenime ir kartais net susipainiojame – kuri iš jūsų svarbi, o kuri nelabai.

Bet yra įvykis, kurio data neturi jokios reikšmės – tai Jėzaus Kristaus prisikėlimas. Pasaulio istorija skaičiuojama “iki Kristaus“ ir “po“. Mes skaitome: “100 metų po Kristaus“. Bet ką reiškia krikščioniui “po“? Po kažko ar kažkieno reiškia , kad tai, pagal ką orientuojamės, nebeegzsituoja. Jo ar jos jau nėra. Kartais ir krikčionio sąmonėje susiformuoja suvokimas, kad kažkas gali egzistuoti po Kristaus – gimusio, mirusio, bet kažin ar prisikėlusio.

Gimimo ir mirties datas mums būdinga prisiminti. Tačiau Velykų metu mes švenčiame tai, kas neapribojama laiko. Tai – Prisikėlimas. Prisikėlęs Viešpats buvo iki pasaulio sukūrimo ir yra su mumis dabar, ir Jis ateis. Apie ką mes skelbiame? Apie Palestinos kaime gimusį dailidę, pamokslavusį, padariusį daug stebuklų, nukankintą ir kryžiaus gėdoje pasitikusį mirtį, palaidotą ir prisikėlusį. Pasaulio akimis tai – kvailystė, krikščionių akimis tai – gyvenimo prasmė, esmė ir tikslas. Žmogus, kuris skelbėsi esąs Dievas, mums yra viskas.

Taigi, Prisikėlimas esantiems laike yra niekas, o mums, esantiems laike ir amžinybėje – viskas. Viskas, ką mes turime, yra prisikėlęs Viešpats. Vieniems tai yra papiktinimas, o kitiems – garbė.  Mums, krikščionims, dovanojama galimybė kasdien gyventi Prisikėlimo šlovėje, kurią pelnė Kristus. Jis pats asmeniškai aplanko mus ir mūsų parapijas Žodžiu ir Sakramentais, taip atnaujindamas mūsų gyvenimus ir leisdamas patirti savo meilę.

Linkiu pasilikti prisikėlusio Viešpaties Artumoje ir nuolatos prisiminti, kad Jo pergalė yra mūsų pergalė.

Kristuje,

vyskupas Mindaugas Sabutis.

2012, Velykos

6 balandžio, 2012 - Posted by | Uncategorized

Kol kas komentarų nėra.

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: