Kėdainių, Panevėžio, Raseinių, Jonavos evangelikų liuteronų parapijos

Kai veda Dievo Dvasia

,,Netrukus Dvasia jį paakino nukeliauti į dykumą. Jis praleido dykumoje keturiasdešimt dienų šėtono gundomas, buvo kartu su žvėrimis, ir angelai jam tarnavo“ (Mk 1, 12-13).

Vos dvi eilutes Evangelija pagal Morkų skiria pasakojimui apie Jėzų dykumoje. Evangelistai Matas ir Lukas, nelyginant kruopštūs reporteriai, aprašo įvykį daug išsamiau, atskirai apibūdindami kiekvieną Jėzaus gundymo sceną. Tačiau ir šios dvi eilutės pasako labai daug. Ir apie Jėzų, ir apie Šventąją Dvasią.

Kadaise teko girdėti pamokslą, kuriame kunigas, perskaitęs aukščiau minėtą Evangelijos epizodą, teigė esą Jėzų į dykumą nuvedė piktoji dvasia. Tikriausiai todėl, kad jam, kaip ir daugeliui, atrodė nesuvokiama, kaip Šventoji Dvasia galėtų vesti Dievo Sūnų ten, kur teks akis į akį susidurti su šėtonu. Sunku suprasti, kad Dievo Dvasia galėtų ,,organizuoti“ tokią kelionę. Daug paprasčiau Dievo Dvasią paversti piktąja…

O vis dėlto tai buvo Šventoji Dvasia. Ta pati, kuri dar tuomet, kai Dievas kūrė pasaulį, ,,dvelkė viršum vandenų“ (Pr 1, 2), kurios veikimu Marija, mergaitė iš Nazareto, tapo Dievo Sūnaus motina. Nors daugelis linkę manyti, kad Dievo Dvasia, it stropi tarnaitė, turėtų užtikrinti mūsų gerovę, o tai reiškia, pasirūpinti, kad mūsų gyvenime būtų kuo daugiau patogumų ir lengvatų,  vertėtų dažniau prisiminti pranašo Izaijo knygos ištarmę: ,,Mano mintys – ne jūsų mintys, o mano keliai – ne jūsų keliai, sako Viešpats“ (Iz 55, 8). Tiesa, Šventoji Dvasia rūpinasi mūsų gerove, tačiau ne taip, kaip mes norėtume, o pagal Viešpaties valią. O ji ne visuomet atitinka mūsų pageidavimus ir pasiūlymus.

Taigi Dievo Dvasia Jėzų ,,paakino nukeliauti dykumą“. Evangelijoje pagal Morkų, ypač jos pirmuosiuose skyriuose, dažnai minima, kad Jėzus keliauja. Jis eina ir eina. Kiekvieną dieną vis arčiau Jeruzalės. Tik ten jo laukia ne karaliaus Dovydo sostas, kaip daugelis turbūt norėtų tikėtis, bet Golgotos kalnas, o jame – kryžius. Nors nė vienas iš evangelijų autorių tiesiogiai neužsimena apie tai, kad Jėzų ten vedė Šventoji Dvasia, tačiau, reikia manyti, jog ji, it balandis nusileidusi ant jo krikšto Jordano upėje metu, vėliau nepurptelėjo atgal į aukštybes, bet pasiliko visam laikui ir,  nuvedusi į dykumą bei per ją pervedusi, vedė ir toliau.

A.M.

[daugiau skaitykite “Lietuvos evangelikų kelyje“, kuris išeis gegužės mėnesį]

Reklama

gegužės 11, 2012 Posted by | Biblija, mintys | Parašykite komentarą

“Giesmių giesmelė 2012“

,,Giedokite Viešpačiui naują giesmę, nes Jis padarė nuostabių dalykų“ (Ps 98, 1)

Psalmės autorius, be abejo, nė nenumanė, kad jo žodžiai tolimoje ateityje sukvies tokį gausų būrį jaunųjų giesmininkų iš įvairių Lietuvos vietovių, o taip pat ir iš Latvijos, į jam visiškai nežinomą miestą, Panevėžį, giedoti Viešpačiui. Tarytum atsiliepdami į šį paraginimą, Šventosios Dvasios vedami, mažne pusšimtis žmonių, mažų ir didelių, vaikų ir suaugusių, dalyvavo tradicinėje, kasmet rengiamoje Vaikų ir jaunimo evangeliškų giesmių šventėje ,,Giesmių giesmelė“, kurią šiemet, gegužės penktąją, kartu su Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandrauga rengė Panevėžio evangelikų liuteronų parapija.

<…>

Dėkoju visiems, rengusiems ,,Giesmių giesmelę 2012“, Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandraugos administratorei Daivai Galinaitienei, Sandraugos pirmininkei Laurai Kairienei, visiems Sandraugos nariams, prisidėjusiems prie šventės organizavimo, taipogi Panevėžio evangelikų liuteronų parapijai, jos tarybos pirmininkui Broniui Motiejūnui, Alfridui Jurgiui Pajuodžiui, Barborai Pajuodytei ir parapijietėms, pavaišinusioms svečius kava, arbata ir pyragaičiais. Labai dėkoju jau minėtam teatro vadovui A. Markuckiui, kuris, būdamas net labai užimtas, rado laiko surengti pažintinę ekskursiją.

Dėkoju vyskupui M. Sabučiui ir visiems kunigams, dalyvavusiems šventėje, Liudui Fetingiui, Vaidui Klesevičiui ir Juozui Mišeikiui, chorų ir ansamblių vadovams ir vadovėms,  Daliai Kiseliūnaitei, Daivai Lapienienei, Renatai Moraitei, Irmai Žebrauskeinei, Vandai Marozienei ir Daliai Merkuševai, Raimondui Alpei ir Jolantai Kalniniai, Evelinai Norkienei, Evelinai Tamošaitytei ir Rasai Levickaitei-Šerpytienei, ir, žinoma, visiems šventės dalyviams, prisidėjusiems, kuriant džiugią ,,Giesmių giesmelės“ nuotaiką.

[daugiau apie tai skaitykite naujajame “Lietuvos evangelikų kelio“ numeryje, kuris išeis gegužės mėnesį]

gegužės 9, 2012 Posted by | foto | Parašykite komentarą