Kėdainių, Panevėžio, Raseinių, Jonavos evangelikų liuteronų parapijos

“…pasigirdo Viešpaties žodis Zacharijo sūnui dykumoje“, Lk 3, 1-6

“Penkioliktais ciesoriaus Tiberijaus viešpatavimo metais, Poncijui Pilotui valdant Judėją, Erodui esant Galilėjos tetrarchu, jo broliui Pilypui – Iturėjos bei Trachonitidės krašto tetrarchu, Lisanijui – Abilenės tetrarchu, prie vyriausiųjų kunigų Ano ir Kajafo, pasigirdo Viešpaties žodis Zacharijo sūnui Jonui dykumoje.

Jis apėjo visą Pajordanę, skelbdamas atsivertimo krikštą nuodėmėms atleisti, kaip parašyta pranašo Izaijo kalbų knygoje: ‘Tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite Jam takus! Kiekvienas slėnys tebūna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis – nulygintas. Kreivi keliai taps tiesūs, o duobėti -išlyginti. Ir visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą.'“

Viešpats ir vėl išsirinko pasiuntinį. Ir vėl ne iš didžiūnų, nors tokių, kaip vardija Lukas, būta: Poncijus Pilotas, Erodas, Pilypas, Lisinijus, Anas, Kajafas… Viešpaties žodis pasigirdo ne jiems, o Jonui. Tiesa, kunigo sūnui, bet ne iš tokių, kaip kadaise kunigo Elio sūnūs (plg. 1 Sam 2, 12-17). Jonas nebuvo kunigas, bet Dievo valia jis tapo daugiau nei kunigu. Jonas tapo šaukiančiuoju tyruose arba, pasak paties Jėzaus, “didžiausiu tarp gimusių iš moters“, tuo, kuriam Dievo buvo lemta atpažinti “Dievo Avinėlį, kuris naikina pasaulio nuodėmę“ (Jn 1, 29).

A.M.

8 gruodžio, 2012 Posted by | Biblija, mintys | Parašykite komentarą