Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupo sveikinimas

Ūmai prie angelo atsirado gausi dangaus kareivija. Ji garbino Dievą, giedodama: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė Jo mylimiems žmonėms!“ (Lk 2,13-14)

Mieli broliai ir seserys Jėzuje Kristuje,

Kažin, ar kuris nors iš mūsų būtų galėję pasakyti, koks bus 2020-ųjų Adventas ir Kalėdos? Daugelį metų įvairiose Lietuvos mokyklose, miestelių bendruomenėse ir kitur vykdavo renginiai „Kalėdos kitaip“. Tuomet buvo norima paįvairinti Kalėdų laiko šventimą. Tačiau šiuo metu daugelis turbūt trokšta pačių įprasčiausių Kalėdų.

Mūsų gyvenimas gana stipriai pasikeitė, ir kai kurie mokslininkai sako, kad gali būti, jog jis niekad taip ir negrįš į mums jau įprastą tėkmę. Jau nekalbant apie tai, kad žmonės šiais metais dėl užėjusios ligos palaidojo savo artimuosius, prarado sveikatą, nukentėjo ar palūžo nuo pokyčių.

Kiekvienų pamaldų metu giedame pagal dangaus kareivijos giesmę sukurtą šlovinimo himną: „Aukštybėj Viešpačiui garbė… / Dėl Dievo pagailos didžios / Mes turime be paliovos / Paguodos ir ramybės.“ Kartais net nepajuntame, kad giedame ar meldžiamės, tardami tik žodžius, o mintys klaidžioja kažkur kitur. O juk ši giesmė yra nuolatinis priminimas, kodėl mes Dievą garbiname.

Angelai šlovino Dievą dėl mūsų, ne dėl savęs. Jie garbino Viešpatį, nes Jis pasigailėjo mūsų ir atsiuntė savo vienatinį Sūnų, kad nepražūtume, bet turėtume gyvenimą. Pasaulyje daug kas trokšta garbės: šalių valdovai, visuomenės veikėjai, mokslininkai, menininkai, dvasininkai. Žodžiais ar veiksmais demonstruoja: „Štai aš! Klausyk manęs, sek manimi, gėrėkis manimi, mokykis iš manęs.“ O angelai rodo į Dangų – amžinąją Dievo buveinę – įr į Betliejų, kur Jo garbė apsireiškė žmonėms. Jie garbina Dievą dėl Betliejuje ėdžiose gulinčio Kūdikio. Dėl Jo Dievą garbiname ir mes, prisimindami, ką šis Kūdikis padarė už mus. Kaip sevovinė giesmė skelbia: „Kas nori Jį pažinti, / Bučiuoti rankeles, / Tas turi prisiminti / Jo būsimas kančias.“

O kurgi toji ramybė, apie kurią žmonėms skelbia angelai? Ir kaip ją atrasti pasaulyje, kai net pasaulio galingieji skėsčioja rankomis ir nežino, ką daryti nelaimių akivaizdoje? Juk šiandien visas pasaulis lyg ir pajungtas nerimui bei liūdesiui. Apie liūdesį mums kalba Dievo Žodis: „Mat liūdesys pagal Dievo valią per atgailą atveda į išgelbėjimą, ir to netenka gailėtis; o šio pasaulio liūdesys veda į mirtį.“ (2 Kor 7,10)

Mums, krikščionims, įvairūs suspaudimai yra priminimas apie mūsų nuodėmę ir silpnumą ir apie Dievo gailestingumą Kristuje. Mintimis mes skubame į Betliejų, žinodami, kad Kūdikis atėjo pasiimti mūsų nuodėmių. Jis gimė pasauliui, kad per Jį mes gimtume Dievui. Jis atėjo, kad įsikurtų mūsų širdyse.

Kur Kristus, ten ir ramybė. Linkiu, kad Jo ramybė viešpatautų mūsų gyvenimuose, nepaisant visų esamų ir būsimų suspaudimų, neatmestume, bet priimtume ir džiaugtumės Jo teikiama ramybe, kad drauge su dangaus kareivija iš širdies gelmių galėtume giedoti: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė Jo mylimiems žmonėms!“

Palaimintų Kalėdų ir 2021-ųjų Viešpaties metų!

Brolis Kristuje,

Vyskupas Mindaugas Sabutis Kalėdos 2020