Kėdainių, Panevėžio, Raseinių, Jonavos evangelikų liuteronų parapijos

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupo Mindaugo Sabučio sveikinimas

4 balandžio, 2021 Posted by | Uncategorized | Parašykite komentarą

Aukštai ir žemai, Lk 9, 28-36

“Praslinkus maždaug aštuonioms dienoms po šitų žodžių, jis pasiėmė Petrą, Joną ir Jokūbą ir užkopė į kalną melstis. Besimeldžiant jo veido išvaizda pasikeitė, o drabužiai pasidarė skaisčiai balti. Ir štai pasirodė du vyrai, kurie kalbėjosi su juo. Tai buvo Mozė ir Elijas. Jie pasirodė šlovėje ir kalbėjo apie Jėzaus išėjimą, būsiantį Jeruzalėje.

Petrą ir jo draugus apėmė miegas. Išbudę jie pamatė jo spindesį ir stovinčius šalia jo du vyrus. Šiems tolstant, Petras kreipėsi į Jėzų: „Mokytojau, gera mums čia būti! Padarykime tris palapines: vieną tau, kitą Mozei ir trečią Elijui“. Jis nesižinojo, ką kalbąs. Jam tai besakant, užėjo debesis ir uždengė juos. Jiems panyrant į debesį, mokiniai nusigando. O iš debesies aidėjo balsas: „Šitas mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite!“ Balsui nuskambėjus, Jėzus liko vienas. O jie tylėjo ir tomis dienomis niekam nesakė apie savo regėjimą.“
___________________________________________________________________________________________
Studijų seminarijoje laikais tekdavo atlikti rytinį mąstymą. Liturginių valandų, tradiciškai vadinamų brevijoriumi, metu 15-20 min. praleisdavome tyloje, panirę į Biblijos skaitinių apmąstymą. Vienas iš mąstymo metodų – “įjungti“ vaizduotę ir matyti, kaip ten viskas vyko. Tam, kad “pamatytume“, kas ir kaip vyko ten, ant kalno, reikia ypač lakios vaizduotės. Įvykis, teologiškai vadinamas atsimainymu, viršija mūsų supratimą ir vaizduotę. Jei reikėtų keliais žodžiais apibūdinti, kas, mano supratimu, įvyko ant ano kalno, atsakyčiau: trejetas mokinių Jėzuje atpažino ne tik mokytoją, bet ir Mesiją, Dievo Sūnų. Tą, kurio laukė net tokie Dievo žmonės kaip Mozė ir Elijas.

Bet tai dar ne viskas. Ši Biblijos istorija, nors jau ir įvykusi laike, yra kartu ir mūsų istorija. Būna akimirkų, kada ir mes, kaip anie trys Jėzaus mokiniai, Petras, Jonas, Jokūbas, ypač aiškiai suvokiame, gal ne tiek protu, kiek širdimi, kad Jėzus yra ne tik Mokytojas, didis pranašas, bet daug daugiau. Būna akimirkų, kada ir mes išgirstam balsą iš dangaus, kada savo tikėjimą galime pavadinti tikrumu. Tačiau tokios akimirkos retos. Norėtume jas pratęsti. Norėtume kaip Petras likti toje palaimintoje būsenoje, įsikurti apreiškimo kalne ne akimirkai, o visam laikui.

Tačiau trijų mokinių viešnagė kalne buvo tik akimirka. Balsas iš debesies, tiesa, nuaidėjo, bet irgi trumpai. Netrukus pasigirdo Mozės ir Elijo balsai, o jie kalbėjo “apie Jėzaus išėjimą, būsiantį Jeruzalėje“. Aiškinti, kas tai per išėjimas, tikriausiai nereikia. Apie jį kalbėjo daugelis Dievo įkvėptų pranašų, kuriems šiame fragmente atstovauja, Mozė su Eliju. Kaip Izraelis, Dievo vedamas, išėjo iš nelaisvės ir perėjo Raudonąją jūrą, taip Dievas Jėzuje išveda kiekvieną juo pasitikintį iš nuodėmės ir perveda per mirties jūrą.

Jėzaus atsimainymo istorija būtent šiuo pokalbiu apie išėjimą ir baigiasi. Netrukus Jėzus su mokiniais nusileidžia nuo kalno (ne tik geografine reikšme) į lygumą, iš aukštai į žemai.

Kad ir kaip norėtume pratęsti tokias palaimos akimirkas, greit tenka leistis žemyn. Juk ir Jėzaus atėjimas, teologiškai – Įsikūnijimas, yra Dievo nusileidimas iš aukštai į žemai. Toks ir autentiškas Jėzaus mokinio gyvenimas. Iš aukštai į žemai. Gyventi kitaip neturime teisės. Todėl Laiške filipiečiams apaštalas Paulius rašo: “Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus. Jis, turėdamas Dievo pavidalą [arba “prigimtį“], nelaikė grobiu būti lygiam su Dievu [arba “godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu“], bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno pavidalą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties…“ (Fil, 2, 5-8)

13 vasario, 2021 Posted by | Uncategorized | Parašykite komentarą

“Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai“, Rom 8, 14

2021-01-10 pamaldų transliacija iš Panevėžio evangelikų liuteronų bažnyčios, pradžia 11 val.

9 sausio, 2021 Posted by | Uncategorized | Parašykite komentarą

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupo sveikinimas

Ūmai prie angelo atsirado gausi dangaus kareivija. Ji garbino Dievą, giedodama: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė Jo mylimiems žmonėms!“ (Lk 2,13-14)

Mieli broliai ir seserys Jėzuje Kristuje,

Kažin, ar kuris nors iš mūsų būtų galėję pasakyti, koks bus 2020-ųjų Adventas ir Kalėdos? Daugelį metų įvairiose Lietuvos mokyklose, miestelių bendruomenėse ir kitur vykdavo renginiai „Kalėdos kitaip“. Tuomet buvo norima paįvairinti Kalėdų laiko šventimą. Tačiau šiuo metu daugelis turbūt trokšta pačių įprasčiausių Kalėdų.

Mūsų gyvenimas gana stipriai pasikeitė, ir kai kurie mokslininkai sako, kad gali būti, jog jis niekad taip ir negrįš į mums jau įprastą tėkmę. Jau nekalbant apie tai, kad žmonės šiais metais dėl užėjusios ligos palaidojo savo artimuosius, prarado sveikatą, nukentėjo ar palūžo nuo pokyčių.

Kiekvienų pamaldų metu giedame pagal dangaus kareivijos giesmę sukurtą šlovinimo himną: „Aukštybėj Viešpačiui garbė… / Dėl Dievo pagailos didžios / Mes turime be paliovos / Paguodos ir ramybės.“ Kartais net nepajuntame, kad giedame ar meldžiamės, tardami tik žodžius, o mintys klaidžioja kažkur kitur. O juk ši giesmė yra nuolatinis priminimas, kodėl mes Dievą garbiname.

Angelai šlovino Dievą dėl mūsų, ne dėl savęs. Jie garbino Viešpatį, nes Jis pasigailėjo mūsų ir atsiuntė savo vienatinį Sūnų, kad nepražūtume, bet turėtume gyvenimą. Pasaulyje daug kas trokšta garbės: šalių valdovai, visuomenės veikėjai, mokslininkai, menininkai, dvasininkai. Žodžiais ar veiksmais demonstruoja: „Štai aš! Klausyk manęs, sek manimi, gėrėkis manimi, mokykis iš manęs.“ O angelai rodo į Dangų – amžinąją Dievo buveinę – įr į Betliejų, kur Jo garbė apsireiškė žmonėms. Jie garbina Dievą dėl Betliejuje ėdžiose gulinčio Kūdikio. Dėl Jo Dievą garbiname ir mes, prisimindami, ką šis Kūdikis padarė už mus. Kaip sevovinė giesmė skelbia: „Kas nori Jį pažinti, / Bučiuoti rankeles, / Tas turi prisiminti / Jo būsimas kančias.“

O kurgi toji ramybė, apie kurią žmonėms skelbia angelai? Ir kaip ją atrasti pasaulyje, kai net pasaulio galingieji skėsčioja rankomis ir nežino, ką daryti nelaimių akivaizdoje? Juk šiandien visas pasaulis lyg ir pajungtas nerimui bei liūdesiui. Apie liūdesį mums kalba Dievo Žodis: „Mat liūdesys pagal Dievo valią per atgailą atveda į išgelbėjimą, ir to netenka gailėtis; o šio pasaulio liūdesys veda į mirtį.“ (2 Kor 7,10)

Mums, krikščionims, įvairūs suspaudimai yra priminimas apie mūsų nuodėmę ir silpnumą ir apie Dievo gailestingumą Kristuje. Mintimis mes skubame į Betliejų, žinodami, kad Kūdikis atėjo pasiimti mūsų nuodėmių. Jis gimė pasauliui, kad per Jį mes gimtume Dievui. Jis atėjo, kad įsikurtų mūsų širdyse.

Kur Kristus, ten ir ramybė. Linkiu, kad Jo ramybė viešpatautų mūsų gyvenimuose, nepaisant visų esamų ir būsimų suspaudimų, neatmestume, bet priimtume ir džiaugtumės Jo teikiama ramybe, kad drauge su dangaus kareivija iš širdies gelmių galėtume giedoti: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė Jo mylimiems žmonėms!“

Palaimintų Kalėdų ir 2021-ųjų Viešpaties metų!

Brolis Kristuje,

Vyskupas Mindaugas Sabutis Kalėdos 2020

25 gruodžio, 2020 Posted by | Uncategorized | Parašykite komentarą

Adventui

Netruks pralėkti dar vienas Adventas, ir vėl švęsim Dievo atėjimo į žemę šventę. Žinoma, absurdiška būtų manyti, kad iki to meto, tai yra ,,iki Kristaus“ arba iki ,,mūsų eros“ Dievo žemėje nebuvo. Buvo, bet kitaip. Ir žmonėms kalbėjo. Per jiems svarbius įvykius, per gamtos reiškinius, per Mozę, per pranašus. Tačiau Jėzuje Dievas pats tapo žmogumi.

Ne tik Kalėdos, bet ir Adventas primena, jog Dievas nelaukia, kol mes vargais negalais savo ,,religinėmis praktikomis“ pasieksim dangaus aukštybes. Biblija byloja: ne, žmogau, ne tu pas Dievą, bet Dievas pas tave ateina. Tapdamas žmogumi. Mažu, silpnu. Amžinasis tampa mirtingu, Visagalis ,,apiplėšia pats save“ (plg. Fil 2, 6-8). Iš švento dangaus, nužengia pas mus, į purvą, į ašarų pakalnę, kur, regis, nieko švento nėra ir būti negalėtų. Štai ką primena Adventas. Ir ne tik tai. Šis metas primena dar ir tai, kad Dievo atėjimas nėra vienkartinis įvykis. Taip, Dievas jau tapo žmogumi, jau gimė Betliejaus tvarte, ir antrą kartą to nebebus. Tai jau yra įvykę. Vieną kartą visiems laikams. Kaip ir mirtis ant kryžiaus, ir prisikėlimas.

Tačiau tai dar ne viskas. Pats Jėzus ne kartą yra kalbėjęs apie antrąjį atėjimą. Ne kartą yra įspėjęs, kad lauktume. Bažnyčia Advento metu irgi apie tai kalba. Tačiau klystame, nukeldami tą antrąjį Jėzaus atėjimą kažkur į tolimą, neįžiūrimą ateitį. Taip, tikime ir išpažįstame, kad jis ,,ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti“, tačiau, spėliodami apie pasaulio pabaigą ir pasaulio teismą laikų pabaigoje, rizikuojame pražiopsoti Jėzaus atėjimą šiandien. Ne tik maldoje, ne tik Biblijoje, ne tik per pamaldas, bet ir, ypač, kasdienybėje. Jėzus ateina žmonėse, su kuriais apsipratom, kurių galbūt nė nepastebim, o gal ir nekenčiam. Jis gi pats apie tai yra sakęs – reikėtų dažniau prisiminti tą Evangelijos pagal Matą vietą, kurioje užrašyti šie Jėzaus žodžiai: ,,Buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte…“. Arba atvirkščiai: ,,…manęs nepavalgydinote, manęs nepagirdėte…“. Taigi. Laukdami eilinių Kalėdų arba pasaulio teismo laikų pabaigoje, nepražiopsokim jo atėjimo čia ir dabar. Nes ir pasaulio teismas vyksta jau dabar. Kai renkamės tarp gėrio ir blogio, tarp atleidimo ir keršto, tarp meilės ir neapykantos.

Palaiminto Advento.

A.M.

28 lapkričio, 2020 Posted by | Uncategorized | Parašykite komentarą

Apie Martiną Liuterį

Jei įdomu, kas buvo tas Martinas (lietuviškiau – Martynas) Liuteris (atsiminkite, prašau, Martinas Liuteris Kingas buvo visai kitas žmogus, gyvenęs XX a.), daugiau apie jį galite sužinoti štai čia, po šia nuoroda.

31 spalio, 2020 Posted by | Uncategorized | , , , | Parašykite komentarą

Kristus prisikėlė! Aleliuja!

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupo Mindaugo Sabučio

velykinis sveikinimas

 

sveikinimas velykos 2020

12 balandžio, 2020 Posted by | Uncategorized | Parašykite komentarą