Kėdainių, Panevėžio, Raseinių, Jonavos evangelikų liuteronų parapijos

Kėdainių ev. liuteronų parapija

Bažnyčios adresas: Kėdainiai, Vokiečių g. 7 (miesto centre esančiame Ramybės skvere, šalia J. Basanavičiaus gatvės)

Dėl numatomų remonto darbų pamaldos vasarą vyks kartą per mėnesį evngelikų reformatų bažnyčioje (Senoji g. 1):

liepos mėn. 2 d. (pamaldų pradžia – 14 val.)

rugpjčio mėn. 6 d. (pamaldų pradžia – 14 val.)

rugsėjo mėn. 3 d. (pamaldų pradžia – 14 val.)

Kun. A. Malinauskas
arvymal@gmail.com  +37060136050

—————————————————————————————————————————————————

2015-ųjų lapkričio 23 d. sukako 150 metų, kai Gailiamuizės dvare (vok. Gailhof; Kurše) gimė Paulius Titelbachas (Paul Ferdinand Aloys Tittelbach, 1865–1951 m.
Kun. P. Titelbachas aigė Mintaujos gimnaziją, vėliau studijavo Tartu (tuo metu vadinosi Dorpatu) universitete, kur įgijo teologijos kandidato laipsnį.
Įšventintas 1892 m., ilgiausiai kunigavo Kėdainių evangelikų liuteronų parapijoje (iki 1944 m.), o vienu metu, nuo 1910-ųjų iki 1919-ųjų ėjo Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos klebono pareigas.
Pirmojo pasaulinio karo metais Kuršo konsistorijos sprendimu paskirtas probstu.
Nuo 1920-ųjų iki 1940-ųjų buvo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos narys, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Vokiečių sinodo senjoras (1921–1941 m.), nuo 1930 m. ėjo Kauno VDU privatdocento pareigas.
1941 m. pradžioje kartu su dauguma Kėdainių evangelikų liuteronų bendruomenės narių iš sovietų okupuotos Lietuvos išvyko į Vokietiją, bet po metų metų grįžo ir iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos tarnavo kunigu ne tik Kėdainių, bet ir dar keliose parapijose.
Po karo dar kelerius metus iki mirties 1951 m. kunigavo Vokietijoje, rūpinosi pabėgėliais iš Lietuvos.

—————————————————————-

2012 m. rugpjūčio 31 d. pateikėme reikiamus dokumentus Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniam skyriui dėl bažnyčios vidaus tyrimo ir restauravimo, konservavvimo darbų ir laukiame palankaus sprenimo.

Dėkojame už pagalbą, rengiant programas, projektus ir kt. reikalingus dokumentus Kėdainių savivaldybės architektūros ir paveldo skyriaus vyr. specialistei Margaritai Rukšienei, restauratorei Neringai Šarkuvienei, statybos inžinieriui Rolandui Januliui.

————————————————————————————————————————————————–

2012 m. sausio 29-ąją Kėdainiuose, Romos katalikų Šv. Juozapo  parapijos bažnyčioje, vyko ekumeninės pamaldos, kurių metų buvo meldžiamasi už krikščionių vienybę. Pamaldose dalyvavo Romos katalikų, evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų dvasininkai ir bendruomenių nariai. Ekumeninės pamaldos mūsų mieste vyko po maždaug dešimties metų pertraukos, tačiau visų trijų pamaldose dalyvavusių konfesijų kunigai vieningai sutarė, kad ateityje šios pamaldos vyks reguliariai, kiekvienais metais.

Ekumeninėse pamaldose dalyvavo (iš kairės į dešinę) evangelikų reformatų bažnyčios kunigas Raimondas Stankevičius, Romos katalikų bažnyčios kunigas, Kėdainių dekanato dekanas Gintaras Pūras, evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Arvydas Malinauskas, Romos katalikų bažnyčios kunigai Evaldas Rimavičius, Artūras Stanevičius ir Emilis Jotkus. Pamaldose taip pat dalyvavo ir Romos katalikų bažnyčios kunigas Tomas Trečiokas.

—————————————————————————————————————————————————-

2009 m. balandžio 23 d. bažnyčioje buvo rodomas monospektaklis “Tikiu visaapimančia Tavo meile“.

Režisierius – A. Lebeliūnas, kompozitorius – V. Bartulis, vaidino H. Savickis.

Spektaklis pastatytas pagal A. Morriso pjesę, o jos autorių įkvėpė tikra istorija. 1864 metais iš Belgijos kilęs jaunas kunigas savo noru emigravo į Havajų salą Molokai, kad palengvintų ten gyvenusių ir atskirtų nuo pasaulio raupsuotųjų dalią. Vienas gyvendamas tarp tūkstančių raupsais sergančių žmonių, saloje jis praleido šešiolika metų ir galiausiai pats mirė nuo šios ligos…

Gaila, – gal dėl, kad pavasaris dar nesuspėjo sušildyti per žiemą įšalusios bažnyčios, gal kad spektaklis prasidėjo 17 val., kai dar ne visi buvo suspėję baigti savo darbus, gal kad buvo nemokamas, o gal kad ne per seniausiai mieste vyko Lietuvos teatrų festivalis, – spektaklį stebėjo vos 15 ar 16 žmonių… Tačiau tie, kurie į jį atėjo, nepasigailėjo. Spektaklio dvasią atitinkanti muzika, aktoriaus H. Savickio talentas ir profesionalumas, padėję perteikti jaudinantį siužetą, tiesiog prikaustė susirinkusiųjų dėmesį. Nors bažnyčioje ir buvo vėsoka, valanda praskriejo lyg kelios minutės. O pjesės herojui ištarus paskutiniąją frazę ,,Tikiu visaapimančia Tavo meile“, norėjos, kad spektaklis dar tęstųsi…

p10900762

p10900801

p1090084

p10900851

———————————————————————————————————————————————

O čia – šioks toks, kuklus archyvas:

uuaq1

Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia

yyh

Krikstas. Konfirmacija

iee3

Po jaunimo pamaldu (2008 m.) giedojo Josvainių m. jaunimo ansamblis

Po Kristaus Prisikėlimo pamaldų (2008 m.) giedojo vaikų ir jaunimo chorai iš Birzgalės (Latvija)

blmm

Svečių iš Belviderio evangelikų liuteronų parapijos (Ilinojaus valst.) viešnagė (2007):

Lėlių teatro spektaklis “Nojaus istorija“. Popietė parapijos narės Marijos kolektyviniame sode

podf4

Biblijos studijos vaikiškai :)

zz1ccc

Bažnyčios restauravimo darbai (2008 m.)

gggll

Su svečiais iš St. Martin evangelikų liuteronų parapijos (Hachmiulenas, Vokietija):

Ursula ir Hartmut Hainkės ir parapijos kunigė Frauke Kesper-Weinrich

—————————————————————————————————————————————————

Kėdainių evangelikų liuteronų parapijos istorija. Info apie bažnyčią.

Mūsų bažnyčią kėdainiečiai įprastai vadina vokiečių bažnyčia, nes apie ją praeityje telkėsi visa Kėdainiuose gyvenusių vokiečių kultūrinė ir tautinė veikla.

XVII amžiaus pradžioje Kėdainiai priklausė vyriausiajam Lietuvos kariuomenės vadui kunigaikščiui Kristupui Radvilai. Norėdamas gauti papildomų lėšų kariuomenei jis siekė jam priklausančiuose miestuose pagyvinti prekybą, išvystyti amatus. Tam tikslui jis pasikvietė į Kėdainius būrį vokiečių sumanių amatininkų. Būdamas aršus reformacijos šalininkas, Radvila stengėsi, kad mieste įsikurtų evangelikai reformatųai (kalvinai) ir evangelikai liuteronai. Todėl kvietimo raštus daugiausia siųsdavo į tas šalis, kuriose evangelikai būdavo persekiojami oficialiosios Romos katalikų bažnyčios.

Apie 1625-1630 metus į Kėdainius pradėjo rinkis škotai, bėgdami nuo savo karaliaus Jokūbo religinių persekiojimų. Iš Vokietijos žemių atvyko nemažai vokiečių, susiviliojusių čia rasti palankesnes ekonomines sąlygas ir pasinaudoti kai kuriomis Radvilų teikiamomis privilegijomis. Per dešimt metų po įsikūrimo naujieji gyventojai būdavo atleidžiami nuo mokesčių ir kitų prievolių. Be to, jie galėjo savo noru išsikelti iš miesto, neprarasdami teisių į paliekamą turtą.

Atkeliavę vokiečiai apsigyveno netoli dvaro, naujame miesto rajone, tada pavadintame Jonušava. Prie Karaliaučiaus (dabar – Lauko) ir Vokiečių gatvių jie gavo sklypus namams bei daržams. 1629 metais jie įsteigė liuteronų parapiją, kuriai Kristupas Radvila padovanojo nemažą sklypą bažnyčiai, klebonijai ir mokyklai pasistatyti.

Pirmoji, medinė, bažnyčia buvo pastatyta 1638 metais. 1649 metais rugpjūčio mėn. buvo padėti pamatai naujai mūrinei bažnyčiai, kuri buvo baigta statyti ir pašventinta 1679 metais (jos bokštas dėl epidemijų ir karų iškilo tik 1714 metais). Pagal esamus dokumentus, kunigaikštis Boguslavas Radvila 1668 metais patvirtino visas privilegijas, duotas kunigaikščio Kristupo ir Jonušo Radvilų. 1825 metais bažnyčia kapitališkai suremontuota. Antanas Heinaskeras bažnyčiai paaukojo 10.000 rublių ir neturtingų kasai 5.000 rublių. Po remonto pastato išorinės formos vėliau jau nebuvo keičiamos.

Bažnyčios vidaus scenoje išliko meniška paminklinė lenta su lotynišku įrašu Adomui Freitagui – gydytojui ir garsiam karinių įtvirtinimų inžinieriui, 1647 – 1650 metais dėsčiusiam Kėdainių gimnazijoje matematiką. Šiauriniame priestatėlyje yra palaidotas vienas pirmųjų Kėdainių vaistininkų Jonas Fišeris, miręs 1666 metais.

Bažnyčios šventorius pietuose rėmėsi į seniau čia telkšojusį dvaro tvenkinį, kurį maitino šaltinių vanduo (dabar čia – mašinų stovėjimo aikštelė). Nuolaidžiame šlaite bažnyčią iš trijų pusių supo kapinės. Jose yra vertas dėmesio Kėdainių pašto viršininko ir miesto gydytojo Fridricho Kaneinio antkapis – gulsčia akmeninė plokštė, kurioje atvaizduotas senovės paštininkų simbolis – gandras. Po juo vokiškai rašoma: „… Maras jam atnešė mirties žinią. Jis mirė todėl, kad padėjo kitiems. Tilžė išvydo jį į pasaulį atė jusį 1663 m . liepos 3 d. Kėdainiai apverkė jo mirtį 1710 m. rugpjūčio 6 d.“ Fridrichas Kaneinis tapo auka tuomet siautėjusios maro epidemijos, kurios metu žuvo du trečdaliai krašto gyventojų.

Šalia bažnyčios, Vokiečių gatvėje, Jonušo Radvilos įsakymu 1650 metais pradėta mūryti kariška ligoninė, į kurią dirbti buvo pakviestas gydytojas Jonas Majus. Pasibaigus Šiaurės karui, šiame pastate gyvendavo bažnyčios klebonai. Kitoje gatvės pusėje mediniuose pastatuose veikė vokiečių mokykla ir paliegusiųjų prieglauda.

Prie pietinės bažnyčios sienos puošnumu išsiskyrė grafų Totlebenų klasikinė koplyčia – mauzoliejus, kur 1884 metais laikinai buvo palaidotas Eduardas Totlebenas, vėliau perlaidotas Sevastopolyje. Netoliese stovėjo gydytojo Markurijaus Liaunės šeimos kapų koplytėlė su dekoratyvinėmis rozetėmis ties karnyzu ir kita – priešpaskutinio ilgamečio kunigo Henriko Perzekės. Pokario metais visi kiti paminklai, įskaitant per paskutinius abu karus ž uvusiųjų karių kapines, buvo sunaikinti.

Liuteronų bažnyčia architektūriškai vertinga savo santūriomis renesansinėmis formomis. Šio stiliaus paminklų respublikoje nedaug teišliko.

Parapijos pradžios mokykla prie bažnyčios buvo įsteigta 1765 metais . Joje pradžioje mokėsi 5 berniukai ir 5 mergaitės. Mokytojui buvo skirta 100 rublių alga, butas, išlaikymas, daržas. Mokyklos namas buvo bažnyčios nuosavybė. Kėdainių parapijos Ariogalos filijos pradžios mokykla prie bažnyčios buvo įsteigta 1832 metais. Joje mokėsi 10 berniukų ir 6 mergaitės. Mokytojo alga – 62 rubliai.

Kėdainių evangelikų liuteronų parapija veikė iki 1944 metų. Tada dauguma miesto vokiečių tautybės gyventojų pasitraukė į Vokietiją. Paskutiniaisiais dešimtmečiais jai vadovavo vokiečių tautybės kunigas Paulius Titelbachas. Per sekmadienines pamaldas pamokslus jis dažniausiai sakydavo vokiškai. Tačiau jo siunčiami raštai Lietuvos evangelikų liuteronų konsistorijai Kaune buvo rašomi lietuviškai.

Per paskutinį šimtmetį nemaža bendruomenės narių iš Kėdainių emigravo, ir jų skaičius sumažėjo beveik perpus. Kėdainių liuteronų parapijai Lietuvos Respublikas laikais priklausė Ariogalos, Ukmergės, Šeduvos ir Raseinių filijos – iš viso apie tūkstantis tikinčiųjų, kurių apie du šimtai gyveno Kėdainiuose ir jų apylinkėse. Dauguma jų vertėsi amatais, finansine veikla, vietine pramone (prisiminkime kad ir K. Šraderio odų apdorojimo fabriką), kai kurie mokytojavo. Šalia bažnyčios Vokiečių gatvėje liuteronų tikybos vaikams veikė pradžios mokykla ir vokiečių knygų bibliotekėlė.

1929 metų rugpjūčio 4 dieną bendruomenė iš kilmingai paminėjo savo į kūrimo 300 metų sukaktį. Bažnyčios pietinėje navos sienoje buvo įmūryta memorialinė lenta, o į bokštą į keltas naujas varpas (Pirmojo pasaulinio karo metu abu sekvestruoti varpai buvo dingę). Už surinktas aukas ši varpą pirko ir bendruomenei dovanojo švedų lietuvių draugija. Jį su atliedintu karaliaus Karolio X atvaizdu įteikė Švedijos pasiuntinybės Lietuvoje sekretorius de Ribingas.

Bažnyčios vidų puošė vitražai, krištoliniai sietynai, per pamaldas grodavo vargonai. Klebonijoje buvo saugomas vertingas bažnytinis archyvas ir Radvilų privilegijos liuteronų bendruomenei. Pirmaisiais pokario metais visa tai buvo sunaikinta.

1949 m. sovietinė valdžia konfiskavo bažnyčią ir pavertė ją sandėliu. Bažnyčios vidus buvo sunaikintas: sugriautas altorius, sakykla, suolai, paveikslai, vargonai ir visa kita. Bažnyčioje tuo metu buvo laikomos gyvulių odos, apipiltos druskomis. Druskos įsigėrė į bažnyčios sienas ir ėmė jas ardyti.

1975 m. tuometinė valdžia bažnyčią restauravo ir joje įrengė parodų salę. Interjero sienose buvo aptikta XVII amžiaus freskų: ties altoriumi – švento Petro ir švento Povilo, pietinėje sienoje – evangelistų švento Luko ir švento Jono, o šiaurinėje – švento Morkaus ir švento Mato atvaizdai. Tai vienintelis atvejis Lietuvoje, kad liuteronų bažnyčia būtų buvusi taip išpuošta sienine tapyba. Deja, kadangi bažnyčia ilgus metus po karo buvo paversta odų žaliavų sandėliu, istorinės freskos nuo sienose įsigėrusių druskų labai nukentėjo. Jas kiek įmanoma atkūrė restauratorė Zita Rutkauskienė.

1993 m. sausio 23 d. Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčioje pirmą kartą po 1944 m. vėl įvyko pamaldos.

(Info autoriai: Henrikas Grinevičius, kun.diak. Erikas Laiconas)

Šiuo metu Kėdainių evangelikų liuteronų parapiją sudaro apie 40 žmonių, kurie gyvena ne tik Kėdainių mieste, bet ir už jo ribų, pavyzdžiui, Jonavoje. Parapijoje šiuo metu yra tik keletas žmonių, kurių protėviai buvo vokiečių tautybės. Be parapijos narių bažnyčioje neretai galima išvysti ir žmonių, kurie oficialiai nepriklauso parapijai. Per pastaruosius metus parapiją papildė keletas naujų narių. Parapija yra   užmezgusi ryšius su Kėdainių vaikų globos namais ,,Saulutė“, bendradarbiauja  su neformaliomis Kėdainių rajono jaunimo grupėmis. Jaunimas dalyvauja įvairiose vaikų ir jaunimo stovyklose, Lietuvoje ir užsienyje vykstančiuose krikščioniško jaunimo renginiuose.

Pamaldos vyksta kiekviena sekmadienį ir per didžiąsias bažnytines šventes. Nuo pavasario iki rudens bažnyčioje organizuojami taip pat ir kultūriniai renginiai – koncertai, parodos.
Pagrindiniai parapijos prioritetai: išorinė misija, jaunimo sielovada ir bažnyčios restauravimas.

(Info parengė kun. A. Malinauskas)

————————————————————————————————————————

Reklama

Kol kas komentarų nėra.

Parašykite komentarą

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: