Kėdainių, Panevėžio, Raseinių, Jonavos evangelikų liuteronų parapijos

Lk 24,36-43. “Ar neturite čia ko nors valgyti?“

Prisikėlęs Jėzus vėl aplanko savo mokinius. Ir vėl girdim tą patį “Ramybė jums!“ O mokiniai ir vėl išsigandę: “Virpėdami iš išgąsčio, jie tarėsi matą dvasią“. Nežinau, koks turėtum būti, kad nesuvirpėtum, išvydęs gyvą tą, kuris vos prieš keletą dienų buvo miręs.

Taip pat nežinau, koks talentingas teologas ar įgudęs Rašto aiškintojas turėtum būti, kad sugebėtum įrodyti, jog Jėzus tikrai prisikėlė. Ne tikėti ir perteikti/perduoti kitiems tai, kuo tiki, o įrodyti kaip dukart du. Trumpai tariant, Prisikėlimas nepavaldus mūsų protui ir “neįrėminamas“ netgi teologijomis. Tai – tikėjimo paslaptis. Net jeigu jis yra istorinis įvykis, tai yra, įvykęs laike ir erdvėje. Lygiai taip pat, kaip nepavaldus jokiems dėsniams buvo prisikėlęs Jėzus, galėjęs ateiti pas savo mokinius, “durims esant užrakintoms“, kaip liudija evangelistas Jonas.

Galiausiai, Jėzus ne tik parodo savo rankas ir kojas, bet ir paprašo valgyti: “Ar neturite čia ko nors valgyti?“. O kai apaštalai paduoda gabalą keptos žuvies, paima jį ir valgo. Šįsyk jau ne tik apaštalui Tomui, bet ir visiems kitiems, belieka kapituliuoti. Viešpatie, to jau per daug. Juk aš tik žmogus, net jeigu ir teologas, ir kunigas ar Rašto aiškintojas…

Neturiu kitos išeities kaip tik pasikliauti liudijimu tų, kurie viską matė savo akimis, rūpestingai viską ištyrė ir surašė (plg. Lk 1, 1-4), nes daugiau paprasčiausiai nėra kuo pasikliauti.

26 balandžio, 2009 Posted by | Biblija, mintys | , , , , , , , , , , , , , , , | Parašykite komentarą

Nebijokite! Kristus prisikėlė!

Nebijokite! Jis prisikėlė, Jo čia nebėra“ (Mk 16, 6) – šią žinią išgirdo moterys, aną rytą atėjusios prie Jėzaus kapo.

Nebijokite. Tą patį išgirdo piemenys, Betliejaus laukuose ganę savo bandą, kai angelas iš dangau jiems pranešė, kad Dovydo mieste gimė Mesijas.

Nebijokite, nes “Jėzaus įsikūnijimu, gyvenimu, mirtimi ant kryžiaus ir prisikėlimu Dievas įėjo į istoriją, amžinybė – į laiką, dangaus karalystė – į mūsų žemę“ (F. F. Bruce).

Nebijokite, nes Dievo meilė, apreikšta Jėzuje, stipresnė už mūsų nuodėmes.

Nebijokite, nes ne mirtis taria lemiamą žodį, o Tas, kuris yra dangaus ir žemės, gyvenimo ir mirties Viešpats.

Nebijokite, nes Velykos yra daugiau negu pavasario šventė. Velykos – viltis, teikianti drąsos ne tik mirti, bet ir gyventi.

Nebijokite, nes Velykos skelbia, kad Jėzus yra Kristus, tai yra, Mesijas, Dievo Siųstasis, Pateptasis, Viešpats: “Aš buvau numiręs, bet štai esu gyvas per amžių amžius ir turiumirties ir mirusiųjų pasaulio raktus“ (Apr 1, 18).

Nebijokite, nes Velykų ryto Geroji naujiena skelbia: “Kristus tikrai yra prikeltas iš numirusių kaip užmigusiųjų pirmagimis“ (1Kor 15,20).

“Sokratas įveikė mirimą, Kristus nugalėjo mirtį kaip paskutinį priešą. … Įveikti mirimą dar nereiškia įveikti mirtį. Mirimo įveikimas yra žmogaus galimybių ribose, o mirties nugalėjimas reiškia prisikėlimą. … Jeigu bent saujelė žmonių tuo patikėtų, daug kas būtų kitaip. Gyventi prisikėlimo tikėjimu – tai yra Velykos“ (Dietrich Bonhoeffer)

Nebijokite!

Kristus prikėlė! Jis tikrai prisikėlė!

12 balandžio, 2009 Posted by | Biblija, mintys | , , , , , , , , , , , , , , | Parašykite komentarą