Kai atėjo metas, Lk 9, 51

,,Atėjus metui, kai turėjo būti paimtas iš pasaulio, Jėzus ryžtingai nukreipė savo žingsnius į Jeruzalę“ (Lk 9, 51).

Jono Krikštytojo, savo pirmtako, raginusio tautą ,,taisyti Viešpačiui kelią“ ir ,,duoti tikrų atsivertimo vaisių“, pakrikštytas Jordano upėje, Šventosios Dvasios pervestas per dykumą, Jėzus pradėjo savo misiją Galilėjoje: skelbė gerąją Dievo naujieną apie prisiartinusią Dangaus karalystę, savo žodžius patvirtindamas darbais, išvarydamas demonus, gydydamas ligonius, atleisdamas nuodėmes, prikeldamas mirusius. Tačiau neišvengiamai artėjo valanda, kai Jėzus, Evangelijos pagal Joną žodžiais tariant, ,,turėjo būti pašlovintas“ (Jn 12, 23).

Kalbėdamas apie tą metą, kitaip tariant apie Jėzaus misijos tikslą, Lukas vartoja žodžius ,,kai turėjo būti paimtas iš pasaulio“. Nors Evangelijoje pagal Luką nėra tokios ryškios priešpriešos tarp ,,dangaus“ ir ,,pasaulio“ kokia būdinga Evangelijai pagal Joną, kurioje ,,pasaulis“ dažniausiai vartojamas negatyvia reikšme ir pažymi tai, kas yra nuodėminga, priešišką Dievui (plg. Jn 12, 31: ,,Dabar teisiamas šis pasaulis. Dabar šio pasaulio kunigaikštis bus išmestas laukan“), tačiau ir Lukas užsimena apie tai, jog Jėzus turėjo būti paimtas iš pasaulio (plg. Jn 12, 32: ,,O aš, kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs“).

Įdomu tai, kad Karalių antroje knygoje, pasakojime apie pranašą Eliją, kalbama apie pastarojo ,,paėmimą iš pasaulio“: ,,Jiems [Elijui ir Eliziejui] einant toliau ir besikalbant, staiga juodu perskyrė ugnies vežimas ir ugningi žirgai. Elijas pakilo viesulu į dangų (2 Kar 2, 11). Tiesa, pats terminas ,,paėmimas“ vartojamas kitoje vietoje, šiek tiek anksčiau, Elijui teiraujantis Eliziejaus: ,,Sakyk, ką galiu tau padaryti, kol nesu nuo tavęs paimtas“ (2 Kar 2, 9).

A.M.

[daugiau skaitykite “Lietuvos evangelikų kelyje“ nr. 7-8]