Angelo misija

<…>
Kai kurie šiuolaikiniai Rašto aiškintojai įtaria, kad angelai kaip reiškinys galimai susijęs su helenizmu, įtakojusiu kaimyninių tautų, taigi ir izraelitų, pasaulėžiūrą ir religiją. Kiti šios srities ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad angelai žymiai dažniau sutinkami monoteistinėse religijose nei politeistinėse, kur dievų yra daug ir jie patys (dievai) yra pasidaliję pareigomis ir įtakos sferomis, todėl nei pasiuntiniai, nei įvairūs tarpininkai jiems nereikalingi. Kaip ten bebūtų, tačiau visos keturios evangelijos leidžia daryti išvadą, kad Jėzus apsiėjo be dangiškųjų pasiuntinių pagalbos, išskyrus gimimą, apie kurį piemenims Betliejaus laukuose praneša Viešpaties angelas, lydimas ,,dangaus kareivijos“, ir maldą Alyvų sode (,,Jam pasirodė iš dangaus angelas ir Jį sustiprino“, Lk 22, 43).

Vis dėlto Jėzus turėjo pagalbininkų, kurie buvo ir Jo mokiniai, ir pasiuntiniai, tik evangelijose jie vadinami ne angelais, o apaštalais arba tiesiog ,,Dvylika“. Šiaip ar taip graikų kalbos žodis ,,apostolos“ irgi reiškia pasiuntinį, tik jis vartojamas tais atvejais, kai kalbama apie žmones, siunčiamus vykdyti tam tikros užduoties, o ,,angelos“ dažniausiai taikomas dangiškoms būtybėms. Tiesa, ir Jėzaus mokiniai pavadinami angelais: ,,Atėjus metui, kai turėjo būti paimtas iš pasaulio, Jėzus ryžtingai nukreipė savo žingsnius į Jeruzalę. Jis išsiuntė pirma savęs pasiuntinius…“ (Lk 9, 51-52a), žodis ,,angelai“ taikomas net Jonui Krikštytojui (plg. Lk 7, 27) ir jo mokiniams (plg. Lk 7, 24).
Nors daugiau tokių atvejų, kai Jėzaus mokiniai būtų vadinami angelais, evangelijose nerandama, tačiau pareigos, kurias jiems skiria Mokytojas, kažin ar skiriasi nuo tų, kurias Senajame Testamente atlieka angelai: ,,Sukvietęs Dvylika, Jėzus suteikė jiems galią ir valdžią visiems demonams tramdyti ir ligoms gydyti. Paskui išsiuntė Dievo karalystės skelbti, sveikatos ligoniams teikti. <…> Taigi išėję jie traukė per aplinkinius kaimus, visur skelbdami gerąją naujieną ir gydydami.“ (Lk 9, 1-6)
<…>
Neįmanoma nepastebėti to, kad Jėzus įpareigoja savo mokinius skelbti Gerąją naujieną ne tik žodžiu, bet ir darbais, o pareigomis jie ne tik nenusileidžia dangiškiems angelams, bet tikriausiai ir juos pranoksta. Turbūt vienintelis skirtumas yra tai, kad Jėzaus mokiniai – žmonės, tačiau jų įgaliojimai dėl to nei kiek ne mažesni. Lygiai taip pat, kaip ir atsakomybė. Gražiai pakalbėti, taip pat ir apie dangaus karalystę, nėra labai sudėtinga. Tačiau žodžiai lieka tik žodžiais, jeigu jie nėra pagrindžiami darbais. Apie tai pats Jėzus yra aiškinęs palyginimu apie medį ir vaisius. Kaip geras medis negali duoti blogų vaisių (plg. Mt 7, 15-20), taip ir Dievo angelas – nesvarbu, iš dangaus ar iš žemės – negali nedaryti gera, juolab žinodamas, kiek daug gero jam pačiam yra dovanota.

A. M. [daugiau – ,,Lietuvos evangelikų kelyje“ nr. 9]